Pradedame tikrinti išmaniuosius tachografus

2020-05-05

Praėjusiais metais Europos Sąjungoje įsigaliojo reikalavimas, kad naujuose sunkvežimiuose ar autobusuose turi būti įrengti išmanieji tachografai. Manipuliavimo tachografu galimybės dabar jau nėra didelės – dėl technologijų pažangos ir kontrolės mechanizmų nuslėpti tai tampa sudėtinga. Tačiau taip buvo ne visada. Atsiradus poreikiui riboti vairuotojų darbo laiką, iš pradžių jį tiesiog užrašydavo žurnale.

Toks prietaisas kaip tachografas jau buvo žinomas XIX a. pabaigoje, tiesa, jis buvo naudojamas traukiniuose, kad geležinkelių kompanijos galėtų dokumentuoti nukrypimus nuo grafiko. Tuo tarpu krovininio transporto vairuotojų darbo laikas pradėtas riboti praėjusio amžiaus viduryje. Tokie apribojimai atsirado dėl visuomenės saugumo – pervargęs didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Tachografas
Gamintojo nuotrauka|Tachografas

Pirmieji – vokiečiai

Europoje prievolė registruoti vairuotojo veiklą įvesta 1969 metais. Tuomet vairuotojo veiksmai buvo žymimi žurnale ranka. Tiesa, vokiečiai privalomą tachografų naudojimą įvedė dar 1952 m. Prietaisą buvo privalu turėti visose komercinėse transporto priemonėse, sveriančiose daugiau nei 7,5 tonos. Kiek vėliau viso žemyno mastu pradėti naudoti analoginiai tachografai. Visą vairuotojo veiklą tuomet buvo galima matyti specialiame registracijos lape – tachogramoje.

„Analoginių tachografų naudojimas neapsaugodavo nuo jų klastojimo, tad reikėjo veiksmingesnių kontrolės būdų. XX a. pabaigoje pradėti naudoti skaitmeniniai tachografai, kuriuose įmontuoti informaciją saugantys įtaisai, leidę atkurti įrašytus duomenis, tad toks prietaisas buvo geriau apsaugotas nuo vairuotojų bandymų rodmenis iškreipti“, – sakė tachografams metrologinę patikrą atliekančio „Vilniaus metrologijos centro“ (VMC) Vilniaus regiono laboratorijos vadovė Evelina Lesutytė.

Nuo 2006-ųjų metų skaitmeninius tachografus privaloma įrengti naujose transporto priemonėse, sveriančiose daugiau nei 3,5 tonos, taip pat ir keleivinėse transporto priemonėse, kuriomis gali važiuoti daugiau nei 9 žmonės. Europos Sąjungos valstybės išduoda identifikavimo korteles, naudojamas darbo ir laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose, paprasčiau tariant – tachografų korteles. Kontroliuoja vėžėjus Nors pernai vasarą įsigaliojo reikalavimas, kad į pirmą kartą registruojamas transporto priemones būtų įrengti išmanūs, antrosios kartos skaitmeniniai tachografai, didelė dalis vežėjų sunkvežimių ar autobusų yra senesni, tad jie išmaniųjų prietaisų dar neturi.

Kontroliuoja vėžėjus

Nors pernai vasarą įsigaliojo reikalavimas, kad į pirmą kartą registruojamas transporto priemones būtų įrengti išmanūs, antrosios kartos skaitmeniniai tachografai, didelė dalis vežėjų sunkvežimių ar autobusų yra senesni, tad jie išmaniųjų prietaisų dar neturi. „Išmanieji tachografai gali registruoti transporto priemonės buvimo vietą tam tikru laiku, informacijos vilkiko ir priekabos arba puspriekabė smasę ir ašių apkrovas, persiųsti šiuos duomenis patikrinimus keliuose atliekantiems pareigūnams, naudojant nuotolinio ankstyvo nustatymo įrenginį, taip pat užtikrinti apsikeitimą duomenimis per sąsają su intelektinėmis transporto sistemomis“, – sakė E.Lesutytė.

Lab.vadovė
Vilniaus regiono laboratorijos vadovė E. Lesutytė

Vežėjų kontrolę siekiama užtikrinti ne tik naujausiomis technologijomis, bet ir atskaitomybe šalies institucijoms. Šioje srityje Lietuvoje žengtas dar vienas žingsnis. Nepaisant vežėjų nepasitenkinimo, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) iniciatyva visi transporto priemonių, kuriose naudojami skaitmeniniai tachografai, savininkai nuo liepos privalės periodiškai nuskaitomus duomenis iš skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių kas ketvirtį teikti į valstybės informacinę sistemą „Vektra“. Beje, VMC viena pirmųjų iš ES tikrina ir išmaniuosius tachografus. Mūsiškių patirtimi domisi ir kaimyninės šalys. Lietuva yra pirmoji ES narė, kur vienoje sistemoje bus kaupiami ir analizuojami šalies transporto įmonių periodiškai pateikiami skaitmeninių tachografų duomenys. Taip tikimasi sumažinti šešėlį transporto sektoriuje, kur nelegalaus, nedeklaruoto darbo paplitimas vienas iš didžiausių. Savo ruožtu vežėjai įsitikinę, kad taip bus didinama administracinė našta verslui ir kovą su šešėliu šalies valdžia tik imituoja.

Sukčiai keičia ratus

Tachografai privalo būti techniškai tvarkingi. Net ir nesant intencijos klastoti duomenis, netikslus prietaisas gali sukelti daug nemalonumų patikrinimų metu, jei vairuotojas važiuoja tvarkingai, o tachografas fiksuoja klaidingai. Dėl to kas dvejus metus privaloma juos pristatyti metrologams. E.Lesutytė pasakojo, kad metrologinės tachografų patikros procesas prasideda nuo apžiūros, kurios metu patikrinamas transporto priemonės padangos skersmuo, tachografo etiketės įrašai, taip pat vizualiai apžiūrimas pats tachografas, patikrinama, ar nėra mechaninių pažeidimų ir ar nėra prijungta pašalinių prietaisų, patikrinami tachografo registracijos dokumentai. Jei pažeidimų nenustatoma, patikra tęsiama toliau. „Tuomet atliekant patikrą tikrinamas impulsų skaičius, nustatomos greičio ir atstumo matavimo paklaidos, iš to nustatoma vidinio laikrodžio paklaida, atliekamas kompleksinis sistemos patikrinimas. Jei patikros metu pažeidimų nenustatoma, o išmatuotos paklaidos neviršija leistinų, sistema plombuojama ir išduodami patikros sertifikatai ir žymenys, liudijantis teigiamus patikros rezultatus ir galiojimo terminą“, – minėjo E.Lesutytė. Nepaisant technologijų pažangos ir privalomų patikrų, vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai vairuotojai tyčia klastoja tachografų parodymus. Populiariausi būdai – sukčiavimas kortelėmis, pašalinių prietaisų, leidžiančių pakeisti įrašus apie vairuotojo darbo laiką ir nuvažiuotą atstumą, prijungimas, o sunkiausiai atsekamas – padangų arba ratų pakeitimas į mažesnius.

„Jei keičiamos padangos, metrologai tokių sukčiavimo atvejų neturi galimybės pastebėti, tačiau, jei buvo daryti kažkokie intervenciniai veiksmai, siekiant suklastoti duomenis, tą pastebėti galima, nes tachografas yra plombuojamas, o tam, kad pakeisti duomenis reikia pažeisti plombas“, – aiškino VMC specialistė.

Ispanai – itin griežti

Manipuliavimas tachografu ne tik kelia grėsmę eismo saugumui, bet ir kraipo konkurenciją bei trukdo kelių transporto sektoriaus plėtotis. Lietuvoje už pažeidimus vairuotojas arba įmonė baudžiami piniginėmis baudomis. Priklausomai nuo situacijos, vairuotojui gali grėsti iki 600 eurų bauda, o įmonei – iki 1500 eurų. Tačiau kai kurios šalys nusprendė į šią problemą pažiūrėti dar griežčiau. Akyliau stebėti tachografus šiais metais nusprendė Ispanija. Jei seniau už manipuliavimą tokiais prietaisais būdavo taikoma administracinė atsakomybė, 500 eurų piniginė bauda ir 6 baudos taškai vairuotojui, dabar už tokią veiklą gresia iki 3 metų laisvės atėmimo. Pažeidimams pasikartojus, bausmė gali ir dar labiau griežtėti. Kitose šalyse sankcijos ne tokios radikalios. Štai Italijos kelių eismo taisykles už manipuliavimą tachografu vairuotojai ne tik baudžiami pinigine bauda, bet ir laikinai – iki 3 mėnesių – gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas. Pasitaiko kuriozų, kai pati transporto įmonė turi leidimus kalibruoti tachografus. Toks atvejis šiemet užfiksuotas Nyderlanduose. Prokuratūra kaltino įmonę manipuliuotų tachografų legalizavimu ir reikalavo paskirti net 20 tūkst. eurų baudą bei 6 mėnesius kalėjimo už tai atsakingam darbuotojui.

Straipsnis taip pat publikuotas 15.lt gazas skiltyje – https://bit.ly/2WrqPAA