Paaiškino, kodėl Lietuvoje veikiantys greičio matuokliai nėra patys moderniausi

2019-12-13
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Greičio matavimas

Vasario mėnesį kai kurių vairuotojų džiaugsmui keliuose buvo išjungti „inkilais“ praminti stacionarūs greičio matuokliai. Taip tarsi prasidėjo nauja era: Lietuvoje ir toliau plečiamas vidutinių greičio matuoklių tinklas, o rudenį kelių policija pristatė mobilius lazerinius greičio matuoklius. Šių prietaisų tikslumą tikrinantys metrologai sako, kad Europoje jau veikia ir dar modernesni matuokliai, galintys vienu metu matuoti ir vidutinį, ir momentinį automobilių greitį.

Lietuviškų greičio matuoklių specifika

Šių metų pradžioje išjungti greičio matuokliai Lietuvos keliuose veikė apie dešimtmetį ir sugebėdavo matuoti atstumą bei pažymėti, kuris konkrečiai automobilis daro pažeidimą. Jų daugiausia buvo užmiesčio keliuose, o jie veikė radiolokaciniu principu. Radiolokacija – tai objektų aptikimas ir jų tikslios vietos nustatymas radijo bangomis. Dėl tokių matuoklių veikimo principo specialistai šiuos matuoklius vadino „Doplerio radarais“. Kristianas Dopleris buvo austrų fizikas, pastebėjęs, jog bangų šaltiniui ar gavėjui judant vienas kito atžvilgiu, bangų dažnis ir ilgis pasikeičia. Tai buvo pavadinta Doplerio efektu.

„Naudodami šį efektą radiolokaciniai matuokliai gauna informaciją apie judančių objektų greitį. Mikrobangų signalas nutaikomas į judantį objektą, o iš grįžusio signalo galima pasakyti kaip signalo dažnis pakito priklausant nuo objekto judėjimo greičio. Iš gauto atsispindėjusio signalo apskaičiuojamas tikslus greitis“, – aiškina „Vilniaus metrologijos centro“ (VMC) laboratorijos vadovė Evelina Lesutytė.

Turi ir pliusų, ir minusų

Tuo tarpu lazeriniai greičio matuokliai arba lidarai greičiui matuoti naudoja infraraudonąjį (IR) spindulį, panašiai kaip televizoriaus valdymo pultelis. Lazerio spindulys yra siauresnis nei radijo bangų, koncentruotas tik į tą vietą, kur nusitaikoma, todėl aptikti lazerį įmanoma tik tiesioginio matomumo zonoje.

VMC nuotr./VMC laboratorijos vadovė E. Lesutytė

E.Lesutytės teigimu, lazeriniai greičio matuokliai už „Doplerio radarus“ pranašesni tuo, kad jie gali stebėti daugiau transporto priemonių greitį vienu metu, taip pat fiksuoti ir kitokius eismo pažeidimus – automobilius, apsisukinėjančius neleistinose vietose ar kertančius sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui.

Ko bijo lazeriniai greičio matuokliai

„Tačiau lazeriniams matuokliams įtakos turi oro sąlygos – tvyrant rūkui, gausiai sningant ar lyjant, jų veikimas gali nebūti visiškai tikslus. Jie turėjo būti montuojami žemai, tad buvo lengvai pasiekiami vandalams. Be to, lazeriniuose matuoklių mechanizmas turi judančių dalių, todėl tikėtina, kad per dešimtmetį naudojimo jį remontuoti tektų dažniau“, – skirtingų greičio matuoklių privalumus ir trūkumus įvertino E.Lesutytė. Savo ruožtu vidutinio greičio matavimo sistema žymiai paprastesnė – ji grindžiama greičio apskaičiavimu iš atstumo ir laiko, per kurį kelio atkarpa buvo įveikta. Kelio ruožo pradžioje ir pabaigoje kameros užfiksuoja automobilio įvažiavimo ir išvažiavimo laiką, valstybinį numerį ir vairuotoją ir apskaičiuoja vidutinį greitį. Skirtingai nuo momentinio greičio matavimo, duomenys apie transporto priemonę nepriklausomai ar viršytas greitis, ar ne.

Europa – žingsniu priekyje

Lietuvos policijos rugsėjo pabaigoje pristatyti mobilūs vokiški greičio matuokliai „PoliScan FM“ veikia lazeriniu principu. Jie gali stebėti iki šešių eismo juostų vienu metu, fiksuoti automobilius, kertančius sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, kertančius eismo juostas ar jomis besinaudojančius ne pagal taisykles (pvz. automobiliui važiuojant autobusų juosta).

VMC laboratorijos vadovės teigimu, nors naujieji policijos matuokliai yra vieni moderniausių rinkoje, tačiau technologijos nestovi vietoje. Vienas naujausių prietaisų šioje srityje – vadinamasis „3D Doplerio“ radaras. „Jis vienu metu sugeba stebėti 32 automobilius, gali fiksuoti, kada važiuojama degant raudonam šviesoforo signalui, neleistinus manevrus, pavyzdžiui, posūkį į kairę, kai žalios spalvos rodyklė jau užgesusi. Galiausiai, toks radaras geba atpažinti automobilių numerius, todėl jis tinkamas norint stebėti viešajam transportui skirtas eismo juostas ir fiksuoti tiems atvejams, kai ruožą, kurį stebį matuoklis, kerta vogta ar ieškoma transporto priemonė“, – tikino E.Lesutytė. Kita naujovė – hibridinis greičio matuoklis, turintis dvi kameras. Toks matuoklis gali fiksuoti ir vidutinį, ir momentinį greitį, taip pat matyti neleistinus manevrus, užfiksuoti važiavimą per raudonos šviesos signalą. „Be to, šiame matuoklyje įdiegtas dirbtinio intelekto elementas, tad jis geba geriau atpažinti valstybinius numerius bei mokytis iš jų įvairovės. Įmanomas transporto priemonių tipų atpažinimas, – sako ekspertė. – Hibridiniai matuokliai praverstų ten, kur reikia stebėti ne tik vidutinį greitį, bet, pavyzdžiui, kur greičio ruožo viduryje leistinas greitis mažėja, yra perėjų, kur privalu praleisti pėsčiuosius, ir pan. Nedrausmingai vairavęs tokiame kelio ruože, vairuotojas užsidirbtų ne vieną baudą, o net kelias. Pavyzdžiui, už viršytą vidutinį greitį ir už greičio viršijimą konkrečioje vietoje prie pėsčiųjų perėjos.“

Straipsnis taip pat publikuotas ir 15min.lt – https://bit.ly/34nQoo8