Metrologai paaiškina: ar riešutų pakelyje tikrai tiek, kiek parašyta?

2020-02-24

Jau ne pirmus metus visame pasaulyje pastebima tendencija, kad maisto prekių pakuotės traukiasi. Nors vartotojai, įpratę prie vieno pakuotės dydžio, jaučiasi apgauti, kad už kone tą pačią kainą gauna mažesnį kiekį produkto, maisto gamintojai esą vartotojų neklaidina – visa informacija juk pateikiama ant pakuotės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vartotojams kur kas sunkiau nustatyti, ar produkto pakuotėje yra tiksliai tiek, kiek nurodyta. Pakuočių talpos tikslumu rūpinasi metrologai.

Kaina daugelio apklausų duomenimis išlieka vienas svarbiausių kriterijų vartotojams renkantis maisto prekes. Augant gamybos kaštams, maisto gamintojai ieško būdų, kaip kainą išlaikyti tokią pačią, kad žmonės nebūtų atbaidyti ir nepasirinktų konkurento produkto. Viena iš populiariausių gudrybių – tai pakuotės sumažinimas.

Šiam procesui įvardyti netgi buvo sugalvotas sunkiai į lietuvių kalbą išverčiamas terminas „shrinkflation“ – kai kaina už tą patį produkto kiekį paauga, tačiau sumažėjus pakuotėms ji vartotojams paliekama tokia pati. Taip prieš daugiau nei dešimtmetį parduotuvėse vietoje litro talpos pieno pakuočių pradėjo rastis 900 mililitrų įpakavimas. Skaičiuojama, kad per pastaruosius penkerius metus sumažėjo bent penktadalio visų maisto produktų pakuotės.

Riešutai / Pexels nuotr.
Riešutai / Pexels nuotr.

Broko nedaug

Jei tokius dalykus galima vertinti kaip gamintojų rinkodaros triuką, techniškai vartotojai neklaidinami. Visa informacija apie produkto svorį pateikiama ant pakuočių. Tad gamintojui staiga sumažinus pakuotę, pirkėjai gali tai nesunkiai pastebėti. Kur kas sudėtingiau plika akimi ar pasvėrus ranka pamatuoti, ar produkto pakuotėje išties yra tiek, kiek nurodyta.

Nors vis dar pasitaiko atvejų, kai produkto masė neatitinka pateikiamos ant jo pakuotės, anot Vilniaus metrologijos centro (VMC) Kauno regiono laboratorijos vadovės Juditos Randienės, dažniausiai taip įvyksta dėl pakavimo įrangos netobulumo ar žmogiškųjų klaidų.

„Pavienės brokuotos prekės mano praktikoje jei ir pasitaikė, tai tik dėl pakavimo įrangos netobulumo, dėl butelių formų susidėvėjimo, blogo jų sureguliavimo. Jei pakuojama rankomis, kartais suklysta darbuotojai. Visais atvejais reglamentas nebuvo pažeistas. Jei gamintojas konvejeryje sumontuoja pažangiausią pakuočių tikrinimo įrangą, brokuotų prekių nepasitaiko“, – tvirtino specialistė.

Tikrina kas metus

Riešutai / Pexels nuotr.
Riešutai / Pexels nuotr.

Maisto prekių svorio bandymai vyksta pakankamai paprastai. Iš pradžių, atvykę specialistai atsitiktiniu būdu atsirenka bandinius nuo konvejerio arba iš sandėlio. Kad būtų užtikrinamas bandymo preciziškumas, kiekviena prekė pasirenkama iš skirtingų sandėlio vietų, o jei imama nuo konvejerio, tai daroma ne vienu metu.

„Iš pradžių sveriamos supakuotos prekės, o po to – tuščios pakuotės, tuomet įvertinamas masių skirtumas. Jei masė neatitinka tos, kuri yra nurodyta ant pakuotės, prekė fiksuojama kaip brokas. Leidžiamas tam tikras brokuotų prekių skaičius, tad tikrinama, ar jų kiekis neviršija leistinos ribos. Jei brokuotų prekių skaičius mažas, tuomet bandymai tęsiami atrenkant ir tikrinant dar tiek pat fasuotų prekių“, – sako J. Randienė ir priduria, kad tokia procedūra kiekvienai prekei privaloma kartą per metus.

Anot jos, VMC specialistai tikrina gana standartines prekes – į plastiko plėvelę supakuotus maisto produktus ir butelių talpą.

Produktai sulysta

Pastebima, kad kai kurių produktų svoris sumažėjai natūraliai, gamintojui nesiekiant nieko apgaudinėti. Bene labiausiai toks svorio „metimas“ būdingas rūkytiems ir vytintiems mėsos gaminiams. Pasitaiko atvejų, kai skilandis ar dešra netenka 10-20 proc. savo svorio, nurodyto ant pakuotės.

Tokiems produktams yra leidžiami didesni masės neatitikimai nei kitiems, tačiau net ir šios ribos yra viršijamos. Prekių paklaidos dažniausiai priklauso nuo supakuotos prekės masės – kuo ji didesnė, tuo ir leistinos paklaidos didesnės. Anot VMC Kauno regiono laboratorijos vadovės J. Randienės, tokių produktų gamintojai turėtų atsižvelgti į šį faktorių ir supakuoti daugiau produkto.

Vartotojui nustatyti sunku

Kadangi pažeidimus galima nustatyti atliekant bandymus ne su viena preke, o tarp 60 ir 160, paprastam vartotojui nuėjus į parduotuvę įvertinti, ar prekės masės ar tūrio paklaida neviršija leistinų ribų – gana sudėtinga, mat šie bandymai yra paremti statistiniais dėsniais ir tikimybių teorija.

„Pats pirkėjas gali nustatyti pažeidimus tuo atveju, jei prekės masės paklaida dvigubai viršija leistiną ribą. Tokiu atveju draudžiama pateikti rinkai visą prekių partiją. Jei prekės masės ar tūrio paklaida viršija leistiną ribą, bet ne dvigubai, vartotojui beveik neįmanoma atpažinti, kad taisyklės pažeistos. Juolab, kad gamintojui leidžiama tiekti į rinką tam tikrą kiekį brokuotų – mažesnės nei leistina masės ar tūrio – prekių“, – sako VMC Kauno regiono laboratorijos vadovė.

Orientuotis padeda ženklinimas

Maisto gamintojai, norintys į rinką tiekti produktus, pakuotes turi ženklinti „e“ ženklu, o matavimo indus, tokius kaip buteliai – ženklu „3“. Jie parodo, kad pakuotės atitinka keliamus reikalavimus, t.y. šiais ženklais pažymėtose pakuotėse parduodamas maistas pagal savo masę telpa į paklaidas. Pavyzdžiui, jei ant riešutų pakelio yra nurodyta, kad jų yra 500 g su 5 gramų paklaida, „e“ ženklas užtikrina, kad tiek ir yra.

„Gamintojas, turėdamas patvirtinimą, jog atitinka visus techniniame reglamente keliamus reikalavimus yra pranašesnis už konkurentus, kurie gamina bet kokią fasuotą prekę ar matavimo indus. Juk vartotojai tikisi, jog pirkdamas prekę gaus ją visą tokią, kokios ir tikėjosi“, – tvirtina J. Randienė.

Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad šis ženklinimas naudojamas ne tik Lietuvoje, bet ir viso pasaulio rinkoje. Jeigu prekybos praktika arba teisės aktų reikalavimai kitose valstybėse yra skirtingi nei Lietuvoje, importuojant fasuotas prekes ant jų nurodoma bent metrologinė informacija, atitinkanti Lietuvos prekybos praktiką arba konkrečios produktų kategorijos ženklinimo taisykles.

Straipsnis taip pat publikuotas lrt.lt – https://bit.ly/3c59nc4