Kaip vertinama grūdų kokybė ir kiek skiriasi kaina

2020-09-07

Ūkininkai šiemet grūdų derliumi nesiskundžia – prognozuojama, kad jis bus ketvirtadaliu, o gal net trečdaliu didesnis nei pernai. Tačiau nuogąstaujama dėl jų kokybės, mat birželį nuvilnijusios liūtys išguldė nemažą dalį pasėlių.

Specialistai aiškina, kad grūdų kokybės rodikliai daugiausiai priklauso nuo orų, pasėlių veislės, taikomų agrotechnologijų. Tačiau grūdų kainą gali nulemti ir technologinės paklaidos, mat grūdų rodikliai – krakmolingumas, glitimo, baltymų kiekiai – nustatomi naudojant grūdų analizatorius, rašoma pranešime. „Grūdų kokybė priklauso nuo daugelio faktorių. Birželio mėnesį liūtys nemažą dalį pasėlių Lietuvoj buvo suguldę. Vieni pasėliai buvo visiškai suguldyti, kiti – pusiau. Tuose laukuose derlingumas buvo pakankamai aukšto potencialo. Kai augalas nulaužtas, nuguldytas, grūdas būdamas arčiau žemės gauna daugiau drėgmės, daugiau pašutimo, todėl kokybiniai rodikliai krinta“, – aiškina agronomas Paulius Astrauskas. Pagrindiniai grūdų kokybės rodikliai – tai krakmolo, glitimo, baltymų kiekis grūduose. Didelę įtaką kokybiniams rodikliams, pasak P. Astrausko, turi ir pati pasėlių veislė, ir agrotechnologijos, kuriomis tie prižiūrimi. Kuo didesnis grūdų derlingumas, tuo jų klasė prastėja – nebesugebame tų grūdų patręšti taip, kad jie būtų kokybiški.

Sumažėjo ir kaina, nuo kokybinių rodiklių priklauso ir kuriai klasei grūdai priskiriami, o tai tiesiogiai atsiliepia ir ūkininkų pajamoms. Mažėjančias kainas lemia ir didelis grūdų kiekis rinkoje. Kaip sako P. Astrauskas, lietuvių supirkėjai naudojasi padėtimi ir turėdami rezervų grūdus superka apie 30 eurų už toną pigiau nei pasaulinės MATIF rinkos kaina.

DELFI / Andrius Ufartas

© DELFI / Andrius Ufartas

Tiesa, agronomas pastebi, kad kainų skirtumas tarp klasių pastaraisiais metais nėra itin didelis. Tarp ekstra ir pirmos klasės kviečių grūdų kainų skirtumas tesiekia kelis eurus už toną. Ryškesnis kainų atotrūkis prasideda su ketvirtos klasės kviečių grūdais. Tačiau net ir kelių eurų skirtumas už toną gali būti itin reikšmingas ūkininko pajamoms. „10 eurų už toną skirtumas atrodo nedidelis, tačiau jeigu atsižvelgtume į derlingumą, tai gali sudaryti net ir 15-20 proc. pajamų. Šiemet numatytas derlius 25-30 proc. didesnis nei pernai, tačiau finansiškai ūkininkai tokio augimo tikrai nepajus“, – sakė P. Astrauskas.

Pasitelkia technologijas

Kadangi grūdų kokybės rodikliai tiesiogiai atsiliepia ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų, supirkėjų ir kitų šios rinkos žaidėjų kišenei, juos nustatyti reikia itin preciziškai – tam pasitelkiami grūdų analizatoriai, kurie leidžia vieną grūdų tyrimą atlikti per 1-2 minutes.

Toks prietaisas Lietuvoje pradėtas naudoti daugiau nei prieš dvidešimtmetį. Dabar be jo žemės ūkio verslas neįsivaizduojamas – jei nebūtų tokių analizatorių, kokybiniai grūdų rodikliai būtų nustatomi per daug ilgesnį laiko tarpą. Iki jiems atsirandant prie grūdų supirkėjų įmonių nusidriekdavo eilės, o ūkininkams reikdavo laukti kelias paras, kol bus priimtas jų derlius.

Vieni grūdų analizatoriai veikia infraraudonųjų spindulių principu, kiti – vidinės varžos principu. Kaip patikslina šiuos prietaisus nuo pat jų atsiradimo pradžios tikrinančio „Vilniaus metrologijos centro“ (VMC) Vilniaus regiono laboratorijos skyriaus vadovas Vitalijus Gylys, tie grūdų analizatoriai, kurie veikia vidinės varžos principu, matuoja tik drėgmę, todėl infraraudonųjų spindulių principu veikiantys analizatoriai paplitę labiau. „Prietaisas tiria per tam tikrą medžiagos sluoksnį perėjusius infraraudonuosius spindulius. Šis metodas leidžia sumažinti tyrimą atliekančio specialisto įtaką rezultatams, be to, analizuojami sveiki grūdai – jų nereikia sumalti ar kitaip paruošti. Tiesa, privalu nusijoti priemaišas. Tiriamuose grūduose turi būti ne daugiau kaip 1 proc., o rapsuose – ne daugiau kaip 2 proc. šiukšlinių priemaišų“, – sako V. Gylys. Įvairių modelių grūdų analizatoriai sujungti į bendrą tinklą. Jį administruoja Augalininkystės tarnyba. Šiuo metu grūdų Lietuvos grūdų analizatorių tinklą sudaro beveik 150 tokių prietaisų, kuriais naudojasi 65 grūdų rinkos dalyviai. Panašiu principu veikiantys analizatoriai naudojami ir kitose pramonės šakose – cukraus, vyno, pieno, mėsos gamyboje.

Būtina tikrinti

Kaip pažymi metrologijos specialistas, norint užtikrinti nepriekaištingą grūdų analizatorių veikimą, kas metus reikia atlikti šiems prietaisams metrologinę patikrą. Tokios patikros metu imami pamatiniai grūdai, kurie turi nustatytas reikšmes ir jie leidžiami per grūdų analizatorių. Gauti duomenys yra lyginami su pamatinių grūdų nustatytomis reikšmėmis. Jei duomenys atitinka, išduodamas patikros žymuo bei sertifikatas. VMC atstovas pastebi, kad silpnoji grūdų analizatorių vieta – tai lempos. Be to, grūdai palieka luobeles, kurios neretai užkemša prietaisą, todėl itin svarbu tinkama jų priežiūra ir savalaikis valymas. „Jei dėl šių priežasčių analizatorius veikia netiksliai, grūdų kokybės parametrai bus nustatomi netiksliai. Didelės įtakos netikslumams gali turėti ir per intensyvus prietaiso naudojimas, nes taip jis greičiau nusidėvi, taip pat – nesavalaikis technikos aptarnavimas, netinkama priežiūra. Tuomet prietaisas bus brokuojamas ir išrašoma neatitikties pažyma. Ji parodo, kad prietaiso negalima naudoti, nes jo duomenys yra netinkami“, – aiškino VMC Vilniaus regiono laboratorijos skyriaus vadovas V. Gylys.

 A.Dambrausko nuotr.
© A.Dambrausko nuotr.

Tiria net keliskart

Didelė dalis lietuviškų grūdų yra eksportuojama. Lietuvių įmonės grūdus eksportuoja į 25 pasaulio šalis – nuo Pietų Afrikos Respublikos iki Vietnamo, padėti pirmieji žingsniai dėl Kinijos ir Brazilijos rinkų. Pagal eksportuojamų grūdų kiekį praėjusių metų antrą pusmetį Lietuvą lenkė tik Prancūzija, Rumunija ir Bulgarija. Kaip aiškina UAB „Linas Agro“ Grūdų centro KŪB Joniškio elevatoriaus laboratorijos vedėja Daivutė Klepčienė, eksportui reikalingi aukštesnės kokybės grūdai, o jų kokybės klasė ir kaina priklauso ir nuo patikimų grūdų analizatorių rezultatų. „Linas Agro“ atstovė pasakoja, kad grūdai iki tampant galutiniu produktu, analizuojami keliose stadijose. Kokybinius grūdų parametrus reikia nustatyti juos nukūlus. Jei drėgmė ir priemaišos viršija numatytas normas, juos reikia džiovinti ar valyti. „Grūdai taip pat analizuojami ir sandėliavimo metu. Stebima, kaip keičiasi grūdų drėgmė, ar neatsiranda ligų, aruodinių kenkėjų. Paskutinis etapas – perdirbimas. Kai iš sandėlio grūdai keliauja pas perdirbėjus, prieš malant ar ruošiant pašarus, jie taip pat nustatinėja kokybę“, – sako D. Kliepčienė.

„Linas Agro“ laboratorijos naudoja grūdų analizatorius, kurie gali nustatyti 6 kviečių, 4 miežių ir 2 rapsų rodiklius. Kviečių grūduose nustatoma drėgmė, baltymai, šlapiojo glitimo krakmolo kiekiai, sedimentacijos rodiklis bei hektolitro masė. Miežiuose – drėgmės, baltymų, krakmolo kiekiai bei hektolitro masė, tuo tarpu rapsuose analizatoriai nustato tik drėgmės ir aliejaus kiekius. D. Kliepčienės teigimu, įsigyti modernesnius prietaisus reikia kas 10-15 metų, mat ir šioje srityje jaučiamas technologinis progresas – štai senesnių modelių prietaisai nenustato hektolitro masės, kai kurie nustato tik 4 kviečių kokybės rodiklius.

Straipsnis taip pat publikuotas delfi.lt